Apie projektą “inovatyvaus, efektyvaus ir kompleksinio poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelio diegimas”
MOTERŲ BARJERAI:
Tyrimas, kaip paskatinti veiklių moterų fizinį aktyvumą
Fizinis aktyvumas apima bet kokią žmogaus fizinę veiklą. Žmogus gali dirbti sode, darže, namus tvarkyti, gali į darbą, parduotuvę ar pan. eiti pėsčiomis, lipti laiptais užuot važiavęs liftu, daryti paprastus tempimo pratimus, šokti, tiesiog vaikščioti gamtoje – bet kokį judėjimą galima įvardinti žmogaus fiziniu aktyvumu, kuris turi tapti maloniu įpročiu ir sudėtine kiekvienos dienos dalimi.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 28 % pasaulio gyventojų yra fiziškai neaktyvūs. Fiziškai pasyvių moterų yra daugiau negu vyrų – atitinkamai moterų 33 %, vyrų 23 %.
Gilintis į šią problemą pradėjo tarptautinio projekto „Europos šalių bendradarbiavimas, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose / MOTERŲ BARJERAI“ tyrėjai. Šiuo projektu siekiama įvertinti, ar kasdieniniame aktyvių moterų gyvenime yra kliūčių (barjerų) užsiimti fizine veikla, taip pat norima nustatyti priežastis, kurios dažniausiai sąlygoja fiziškai pasyvaus gyvenimo būdo pasirinkimą. Projektas pradėtas 2021 m., baigsis 2022 m. pabaigoje. Projektą finansuoja Europos Sąjungos programa Erasmus+. Šio projekto rėmuose moterų fizinio aktyvumo problemoms spręsti atliekamos ne tik įvairios apklausos, analizės, tyrimai, bet taip pat bus pasiūlyti praktiniai įrankiai. Tarptautiniu mastu bus parengtos taisyklės ir metodologija, paruošti treneriai, kurie padės moterims rinktis aktyvesnį ir judresnį gyvenimo būdą.
Viename iš projekto intelektualių produktų – moterų poreikių ir kliūčių analizės anketiniame tyrime dalyvavo per du tūkstančius 20-65 metų amžiaus moteris iš projektą vykdančių 5 šalių: Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Lietuvos, Rumunijos. Įtakos fizinei bei sportinei veiklai gali turėti skirtingos priežastys (ekonominės, edukacinės, emocinės, fizinės, socialinės), todėl buvo paimtas platus apklausos dalyvių spektras – nuo fiziškai aktyvių iki sėslų gyvenimo būdą besirenkančių moterų.
Tyrėjai analizavo šių moterų gyvenimo būdą, jų aplinką, psichologinę būklę, jų siekius gyvenime, taip pat moterų fizinio aktyvumo situaciją visose minėtose šalyse, fizinės ir sportinės veiklos įpročius nacionaliniais lygiais, požiūrį į fizinį judėjimą. Ataskaitoje išanalizuotos priežastys, kurios trukdo moterims užsiimti fizine veikla ir išnagrinėtos galimybės, kurios leistų pakeisti kai kuriuos aspektus (fizinį ar psichinį), siekiant įveikti moterų fizinio aktyvumo barjerus.
Atliekant tyrimą nustatyta, kad kliūtys, arba kaip projekte vadinama – barjerai, faktiškai nepriklauso nuo moterų finansinių galimybių ar nuo sporto infrastruktūros bei fizinės veiklos paslaugų pasiūlos – didžiausi trukdžiai, kaip parodė moterų poreikių ir kliūčių analizė, susiję su laiko ir motyvacijos stoka. Didžiulė pareigų ir atsakomybių našta aktyviame gyvenimo periode (darbas, buities darbai, vaikai ir senyvo amžiaus šeimos narių priežiūra) fizinį aktyvumą (mankštą, paprastus pratimus, pasivaikščiojimus ir kitokį sveikatai naudingą judėjimą) moters svarbiausių dalykų sąraše nustumia į pabaigą.
Plačiau apie tyrimą skaitykite čia: apklausų analizės ataskaita
MOTERŲ BARJERAI:
Socialiniai tinklai – moterų fizinio aktyvumo veidrodis
Jau metus Lietuva dalyvauja Europos šalių projekte, kurio tikslas išsiaiškinti moterų fizinio aktyvumo situaciją, jų fizinės veiklos įpročius ir patirtis, taip pat požiūrį į sportą, fizinę veiklą darbo ir laisvalaikio metu, nustatyti, kokios priežastys ir kas trukdo veiklioms, aktyvų gyvenimo tarpsnį gyvenančioms moterims aktyviai užsiimti fizine veikkla, sportuoti. Projektą įgyvendina 5 bendradarbiaujančios šalys: Italija, Bulgarija, Graikija, Rumunija ir Lietuva. Vienas šio projekto etapų – socialinių tinklų ir interneto analizė (t. y. „Instagram“, „Facebook“, „Twitter“, „Tumblr“, YouTube).
Maždaug 80 proc. moterų Europoje kasdien naudojasi kokiais nors socialiniais tinklais ir informacijos apie sveikatą ir sportą ieško juose. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad didelį socialinės žiniasklaidos turinio srautą užima žinutės, skirtos įkvėpti sportuoti, rinktis sveiką gyvenimo būdą. Tokios žinutės apibūdinamos net specialiu terminu – „fitspiracijos“ (angl. „fitspiration“), paprastai trumpinama į „fitspo“. „Fitspiration“ grotažyme pažymėtas turinys nukreipia vartotojus į su mankšta susijusius vaizdus ir vaizdo įrašus, maisto receptus, mitybos patarimus, žmonių nuotraukas (profesionalias nuotraukas, autoportretus („asmenukes“) ir vaizdus „prieš ir po“, kad pabrėžtų svorio ar raumenų pokyčius).
Įrašų, susijusių su moterų fiziniu aktyvumu, Lietuvoje daugiausia rasta socialiniame tinkle „Instagram“. Analizuojant grotažymes, pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vartotojai linkę naudoti angliškas grotažymes, pavyzdžiui, #fitness, #training, #fitlife, #gymtime, #womenworkout, o gimtąja kalba pažymėtomis grotažymėmis, kurios turėtų daugiau kaip 5000 įrašų, pavyzdžiui, Lietuvoje yra ne tiek ir daug: #laikassau, #svoriometimas, #fitnesas, #sportassveikata, #sveikagyvensena ir pan.
Socialinių tinklų turiniui pandemija turėjo didelės įtakos. Tą patvirtino ir ši penkių Europos šalių tyrėjų interneto analizė. Viena vertus, dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų kurį laiką treniruočių salės buvo „po raktu“, kita vertus, atsirado naujų galimybių, ir treniruotės persikėlė į namus. Besidominčios moterys internete galėjo rasti daugybę nemokamų vaizdo įrašų, kuriuose treneriai vedė mankštas, demonstravo pratimus ir mokė, kaip sportui namuose panaudoti kasdienius buities daiktus bei įrankius. Galima sakyti, kad nuotoliniai treneriai tapo bičiuliais ir beveik šeimos nariais.
Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagrindinės veiklių moterų fizinio aktyvumo kliūtys, arba barjerai, yra laiko stoka, motyvacijos bei žinių trūkumas. Kitos tyrėjų įvardintos ir moterims koją pakišančios aplinkybės yra: papildomos išlaidos už narystę sporto klubuose, t. y. finansinės priežastys, savimonės stoka, socialinio palaikymo trūkumas.
Plačiau apie internetinės paieškos analizę skaitykite čia: analizė su priedais.
Dalyvaujame labai įdomiame tarptautiniame projekte!
Net 5 šalys: Italija, Bulgarija, Lietuva, Graikija, Rumunija 2 metus projektuos ir rengs pasiūlymus bei trenerius, norėdamas paskatinti moteris su entuziazmu dalyvauti fizinio aktyvumo programose – projektas vadinasi „Moterų barjerai“.
Norime pasidžiaugti, kad mūsų Gyvenimo Būdo Medicinos Asociacija ( GBMA) kartu su VšĮ „Nepriklausomų kūrėjų gildija“ šiame projekte atstovaujame Lietuvai.
„Nepriklausomų kūrėjų gildija“ aktyviai užsiima įvairių projektų rengimu ir įgyvendinimu, dirba viešųjų ryšių srityje, telkia nepriklausomus kūrėjus. Tuo tarpu mūsų, Gyvenimo būdo medicinos asociacijos, veiklos ašis – fizinio aktyvumo, mitybos, psichinės sveikatos stiprinimo programų rengimas, sveikos gyvensenos mokymai. Tikimės, kad bendradarbiaudami, dalindamiesi patirtimi vieni su kitais, pasieksime puikių rezultatų, su kuriais būtinai supažindinsime ir jus.
Moterys (vyrai, taip pat🙂), sekite mus, nes niekur kitur tiek daug nesužinosite, kaip kūrybiškai organizuoti savo laiką, laužyti visuomenės normas, gyventi taip, kaip norite, bet svarbiausia – FIZIŠKAI AKTYVIAI ir KITAIP.