MOTERŲ BARJERAI:

Socialiniai tinklai – moterų fizinio aktyvumo veidrodis

Jau metus Lietuva dalyvauja Europos šalių projekte, kurio tikslas išsiaiškinti moterų fizinio aktyvumo situaciją, jų fizinės veiklos įpročius ir patirtis, taip pat požiūrį į sportą, fizinę veiklą darbo ir laisvalaikio metu, nustatyti, kokios priežastys ir kas trukdo veiklioms, aktyvų gyvenimo tarpsnį gyvenančioms moterims aktyviai užsiimti fizine veikkla, sportuoti. Projektą įgyvendina 5 bendradarbiaujančios šalys: Italija, Bulgarija, Graikija, Rumunija ir Lietuva. Vienas šio projekto etapų – socialinių tinklų ir interneto analizė (t. y. „Instagram“, „Facebook“, „Twitter“, „Tumblr“, YouTube).

Maždaug 80 proc. moterų Europoje kasdien naudojasi kokiais nors socialiniais tinklais ir informacijos apie sveikatą ir sportą ieško juose. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad didelį socialinės žiniasklaidos turinio srautą užima žinutės, skirtos įkvėpti sportuoti, rinktis sveiką gyvenimo būdą. Tokios žinutės apibūdinamos net specialiu terminu – „fitspiracijos“ (angl. „fitspiration“), paprastai trumpinama į „fitspo“. „Fitspiration“ grotažyme pažymėtas turinys nukreipia vartotojus į su mankšta susijusius vaizdus ir vaizdo įrašus, maisto receptus, mitybos patarimus, žmonių nuotraukas (profesionalias nuotraukas, autoportretus („asmenukes“) ir vaizdus „prieš ir po“, kad pabrėžtų svorio ar raumenų pokyčius).

Įrašų, susijusių su moterų fiziniu aktyvumu, Lietuvoje daugiausia rasta socialiniame tinkle „Instagram“. Analizuojant grotažymes, pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vartotojai linkę naudoti angliškas grotažymes, pavyzdžiui, #fitness, #training, #fitlife, #gymtime, #womenworkout, o gimtąja kalba pažymėtomis grotažymėmis, kurios turėtų daugiau kaip 5000 įrašų, pavyzdžiui, Lietuvoje yra ne tiek ir daug: #laikassau, #svoriometimas, #fitnesas, #sportassveikata, #sveikagyvensena ir pan.

Socialinių tinklų turiniui pandemija turėjo didelės įtakos. Tą patvirtino ir ši penkių Europos šalių tyrėjų interneto analizė. Viena vertus, dėl COVID-19 pandemijos suvaržymų kurį laiką treniruočių salės buvo „po raktu“, kita vertus, atsirado naujų galimybių, ir treniruotės persikėlė į namus. Besidominčios moterys internete galėjo rasti daugybę nemokamų vaizdo įrašų, kuriuose treneriai vedė mankštas, demonstravo pratimus ir mokė, kaip sportui namuose panaudoti kasdienius buities daiktus bei įrankius. Galima sakyti, kad nuotoliniai treneriai tapo bičiuliais ir beveik šeimos nariais.

Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pagrindinės veiklių moterų fizinio aktyvumo kliūtys, arba barjerai, yra laiko stoka, motyvacijos bei žinių trūkumas. Kitos tyrėjų įvardintos ir moterims koją pakišančios aplinkybės yra: papildomos išlaidos už narystę sporto klubuose, t. y. finansinės priežastys, savimonės stoka, socialinio palaikymo trūkumas.

Plačiau apie internetinės paieškos analizę skaitykite čia: analizė su priedais.